- dievienė
- dievíenė sf. (1) 1. flk. dievo žmona: Prašyk, kad aš būčia dievíenė, o tu dievas, o mano vaikai dievukai LB253. ^ Dėkui dievui ir dievíenei, ir tai bobai Surūdienei (piemenys džiūgauja, saulei nusileidus, gindami namo) Dv. 2. deivė, dievaitė: Kalninė dievíenė KI210. Čia buvo pagonų dievienė garsinga M.Valanč. Junijaus mėnuo buvo taip vadinamas pagal vardą jų vyriausios dievienės Juno Kel1862,58.
Dictionary of the Lithuanian Language.